V ciklo dalyvių baigiamoji apžiūra

Penktojo etapo antrinis sveikatos įvertinimas tęsiantis karantinui kaip ir praeitų etapų metu – atliktas nuotoliniu būdu. Apklausai naudoti ne tik vaizdo pokalbiai, bet ir išbandytos anketavimo programos, leidusios detaliau surinkti dalyvių anamnezę bei įvertinti objektyvius pokyčius.

Šio etapo naujovė – po vienos iš treniruočių kartu su trenere Donata buvo skirta laiko atsakyti į dalyviams iškilusius klausimus. Pasitelkdami vaizdo skambutį skyrėme laiko diskusijoms apie mitybą, sąnarių skausmus ir treniruočių intensyvumą.  

Vertinant dalyvių nuotaikos dinamiką – ir toliau stebimas neigiamas dabartinės epidemiologinės situacijos rezultatas. Pastebiu, kad, ilgėjant karantino trukmei, kiekvieno etapo dalyvių nuotaikos darosi vis blogesnės, teigiami pokyčiai stebimi mažesniam kiekiui sportavusių (58,82% lyginant su ketvirtojo turo 89,8 %). Žvelgiant į HAD skalę (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale ) stebimas 62,74% sportininkų nuotaikos pagerėjimas. Visgi dalyvių teigimu tai neturi didelės įtakos vaikų nuotaikoms. Mažųjų sportininkų nuotaika dešimtbalėje sistemoje įvertinta labai gerai (9,79 iš dešimties; iš tų, kurie neturėjo maksimalaus nuotaikos įvertinimo – 70 % nuotaika pagerėjo). Vaikai džiaugėsi galimybe pajudėti, daugeliui tai buvo nuostabi alternatyva lankomiems sporto būreliams, kurie karantino metu nevyko.   

Vertinant nusiskundimus, pastebėta, kad kaip ir po kiekvieno etapo nemažai dalyvių pajuto skausmo sumažėjimą tiek ramybėje, tiek judesio metu be jokių didelių papildomų intervencijų. 22 dalyviai pajuto skausmo pagerėjimą ar pilną sumažėjimą iki nulio. Vidutiniškai dešimtbalėje sistemoje stebėtas 1,86 balo skausmo sumažėjimas. Vienai dalyvei (L. B.) paskutinėmis savaitėmis atsirado kulno skausmas, todėl bus toliau stebima ir konsultuojama dėl galimo plantarinio fasciito. Moterų tarpe taip pat vertinta ir šlapimo nelaikymo simptomatika. Stebėtas reikšmingas pagerėjimas. Iš moterų, besiskundusių šia problema, tarpo – 83,33 % dalyvių teigia pastebėjusios reikšmingą skirtumą tarp pirmųjų treniruočių ir paskutinių savaičių.

Kalbant apie išvaizdą ir svorį, labai džiugu matyti didelius pokyčius abiejų savivaldybių sportininkų tarpe. Net 33 dalyviai teigia pastebėję teigiamus pokyčius svarstyklėse ir/ar veidrodyje. Didžiausi pasikeitimai – minus 5 ir 4 kg (L.S.; L.B.; L.Č.; M.S.) Kelių dalyvių tarpe stebimą 1 kg prieaugį taip pat vertinu kaip teigiamą dalyką. Pirmosiomis sporto savaitėmis priaugtus kilogramus daugiausiai sudaro augantys raumenys ir bedidėjantis glikogeno kiekis juose. Tai užtikrina mažesnę lėtinių ligų, kritimo, traumų riziką.

Kaip ir kitų virtualių konsultacijų metu – neišėjo objektyviai įvertinti stabilumo ir atsistatymo po fizinio krūvio. Visgi pagal pačių dalyvių paskaičiuotas pulso vertes ramybėje ir po fizinio krūvio mėginio beveik 40 % dalyvių atsistatymo vertės nežymiai pagerėjo. Tai kiek prastesni rezultatai nei praeitų etapų metu, tačiau reikšmingo skirtumo nestebiu.

Keletas dalyvių – sportavo savarankiškai. Dėl įtempto darbo grafiko, sveikatos būklės ir kitų aplinkybių daugiau dėmesio buvo skiriama vaikščiojimui, reabilitaciniams pratimams laisvu laiku. Pastebima, kad tokiu sportavimo būdu – rezultatai kiek prastesni, tačiau nepaisant to taip pat stebimi teigiami pokyčiai, privesiantys prie galimybių ateityje sportuoti pilnu pajėgumu. Tokiems dalyviams ypač rekomenduota tęsti sportą savarankiškai ir prisijungti prie tai jau daug metų propaguojančių kitų projekto dalyvių.  

                Penktojo ciklo pirminė apklausa dėl sunkios epidemiologinės situacijos ir vėl atlikta virtualiai. Nors toks būdas, vertinant dalyvių pirminę būklę, sukelia papildomų iššūkių ir sumažina objektyvumą, mano manymu, vis tiek šiuo įtemptu metu yra optimalus sprendimas. Siekiant užtikrinti kuo objektyvesnį įvertinimą, pasirinkti kitų virtualių apžiūrų metu taikyti kriterijai: daugiau dėmesio skirta emocinės būklės,  bendros savijautos įvertinimui, surinkta pilna dalyvio kaip tariamo paciento anamnezė.

Kalbant apie nuotaikos įverčius, kaip pastebėta ir ankstesniuose cikluose, vyrauja aukštesni nerimo įverčiai (4,93 vidurkis, lyginant su depresijos klausimų įverčių vidurkiu 2,79). Visgi įvertinus bendrai, nuotaikos geros. Dešimties balų sistemoje įvertinimų vidurkis – 8,38 (gera nuotaika). Pagal HAD (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale) klausimyną 13 dalyvių atsakymuose galima įžvelgti lengvą nerimo ir (ar) depresijos simptomatiką, 4 – vidutinę nerimo ir (ar) depresijos simptomatiką bei 1 – sunkią nerimo ir (ar) depresijos simptomatiką. Tokie rezultatai atitinka stebėtą tendenciją kitų ciklų metu.

Analizuojant dalyvių pasiruošimą, kaip visada džiugu matyti tiek daug sportuojančių ar anksčiau intensyviau sportavusių dalyvių. Visgi 21 dalyvis nesportuoja nei dabar, nei sportavo anksčiau. Tai gali būti susiję ir su juntamais muskuloskeletinės sistemos skausmais. Apie pusę dalyvių jaučia vienos ar kelių sričių skausmą. 5 dalyvių (A. P.; F. S.; A. V.; I. B.; V. S.) skausmas reikšmingai stiprus (virš 6 balų imtinai dešimties balų sistemoje). Būtent dėl to buvo svarbu su šiais dalyviais aptarti pradedančiųjų sportininkų strategiją – kaip nepersistengti, kaip reaguoti į kūno skleidžiamus signalus, buvo atsiųsti specifiniai kineziterapiniai pratimai, instrukcija, kaip juos atlikti. Pagal išliekančią tendenciją dalyvės daugiausiai skundžiasi nugaros, liemens skausmais. Kaip ir ano ciklo metu, dviem dalyvėms reikalinga nuolatinė priežiūra dėl prasto atsistatymo po fizinio krūvio.    

            Vertinant kitus dabartinius nusiskundimus pastebėta, kad nemažai dalyvių kenčia nuo migrenos priepuolių, vartoja vaistus nuo arterinės hipertenzijos. Vienai dalyvei paaiškinta, kodėl nederėtų nutraukti vaistų vartojimo net ir jaučiantis geriau, pastebėjus pagerėjusias kraujospūdžio vertes. 16 dalyvių anamnezėje – praeityje taikytas operacinis gydymas. Didžiajai daliai – pilvo: virškinamojo trakto pobūdžio ar Cezario pjūvio operacijos. Tai viena iš galimų priežasčių, kodėl 14 dalyvių išsako patirdavusios ar vis dar patiriančios įvairaus dažnio šlapimo nelaikymą. Pagal taikomą treniruočių pobūdį tikimasi, kad šis skaičius ciklo pabaigoje tikrai sumažės.

Visa surinkta informacija perduota vykdančiajai trenerei, kuri, suprasdama galimus raumenų disbalansus, dalyvių fizinio atsistatymo situaciją, kaip pastebėta kitų ciklų metu, puikiai į tai atsižvelgia, parinkdama treniruotėse atliekamus sportinius pratimus.

Ketvirtojo ciklo antrasis sveikatos įvertinimas, siekiant išvengti papildomos rizikos karantino laikotarpiu, atliktas virtualiai. Nepaisant didelio kiekio neigiamos informacijos ir įvairiausių apribojimų, daugelis dalyvių teigia, kad nuotaika po treniruočių  reikšmingai pagerėjo (89,8 % dalyvių). Vis dėlto tai nevisiškai koreliuoja su HAD (Hospital Anxiety and Depression Scale) klausimyno rezultatais, kurių vertės gerėjo gerokai mažiau nei pačių dalyvių nuomonės vertinimas dešimtbalėje sistemoje. Tai gali būti susiję su trumpalaikiais emociniais pokyčiais, kurie iš esmės nepakankamai koreliuoja su tikrąja psichikos būkle. Mano supratimu, siekiant pilnai išsiaiškinti, kokią psichologinę naudą gali suteikti batutų projektas, reiktų atsižvelgti į daug neigiamų faktorių bei tyrimus kartoti ne pandemijos metu.

                Vertinant nusiskundimus, pastebėta, kad kaip ir po kiekvieno ciklo, nemažai dalyvių pajuto skausmo sumažėjimą tiek ramybės, tiek judesio metu be jokių papildomų intervencijų. Ciklo metu taip pat buvo suteikta papildomų konsultacijų dėl besitęsiančio kelių skausmo, pilvo raumenų stiprinimo (M.K.; Z.S.). Suprantama, kad virtualios konsultacijos ir keletas parodytų pratimų padėjo ne visiems dalyviams, todėl yra atvejų, kai skausmo vertės pakito nežymiai ar visai nepakito (J.S.; E.P.; D.P. A.G.; R.R.; V.U.). Įdomu tai, kad dalyviai pastebėjo ne tik sumažėjusį muskuloskeletinės sistemos skausmą, bet ir dingusį galvos skausmą, širdies permušinėjimų pojūtį (D.J.). Tai gali būti susiję ir su pasikeitusiais kai kurių dalyvių valgymo įpročiais, numesta kūno mase. 8 dalyvės pastebėjo akivaizdžius svorio bei figūros pokyčius. Ypač džiaugiuosi keletu dalyvių, sugebėjusių svorį mesti optimalia sparta, neprarandant jėgų ir nealinant organizmo (R.A.; I.A.) Taip pat, dalyvių žodžiais, pagerėjo lankstumas, laikysena, padaugėjo jėgų ir netgi padidėjo pasitikėjimas savimi.

                Kaip ir kitų virtualių konsultacijų metu, taip ir šįkart neišėjo objektyviai įvertinti stabilumo ir atsistatymo po fizinio krūvio. Vis dėlto pagal pačių dalyvių paskaičiuotas pulso vertes ramybėje ir po fizinio krūvio mėginio beveik pusės dalyvių atsistatymo vertės nežymiai pagerėjo. Matant praeitų ciklų rezultatus, tokie IV ciklo rezultatai nestebina.

                Apmaudu, bet kelios dalyvės projektą turėjo palikti keliomis savaitėmis anksčiau dėl atliktų operacijų. Tai sutrukdė tęsti minibatutų treniruotes, tačiau dėl savo tvirto pasiryžimo šios dalyvės nenustojo vaikščioti, teigdamos, kad projektas įpratino kasdien nueiti „bent“ tuos 10 000 žingsnių. Tiek šis pasiryžimas, tiek praktiškai beveik visų dalyvių noras kartoti projektą dar kartą įrodo, kiek daug gali duoti judesys ir tinkamas fizinio aktyvumo formatas su profesionalia priežiūra treniruočių metu. 

Ketvirtojo ciklo dalyvių pirminis įvertinimas, laikantis saugaus atstumo, dėvint kaukes ir naudojant antiseptines priemones, atliktas gyvai. Dalyvės pasirodė linksmos, pakilios nuotaikos, išsiilgusios sportinės/kultūrinės veiklos. Tai atsispindi ir nuotaikos įverčiuose. Tik 5-ių dalyvių įverčiai pagal užpildytus depresijos ir nerimo klausimynus – lengvos simptomatikos, ir tik 6-ių – vidutinio sunkumo. Iš jų, kaip pastebėta ir ankstesniuose cikluose, vyrauja aukštesni nerimo įverčiai.

Vertinant dabartinius nusiskundimus, pastebėta, kad labai daug dalyvių turi bent minimalų tam tikros zonos skausmą ar tam tikrą diskomfortą (pvz., tempimą). Penkios dalyvės skundžiasi diskomfortu, lengvu maudimu. Daugiausia tarp tokių rezultatų – kojų, apatinės nugaros dalies skausmai.

Keturiolika dalyvių skundžiasi reikšmingu skausmu, kuris trukdo tiek kasdieniniame gyvenime, tiek tam tikrų sporto šakų metu. Labai daug tokių nusiskundimų dalyvės išskiria kalbėdamos apie savo kelius, praeityje patirtas kelių traumas.

Kalbant apie atsistatymą po fizinio krūvio, dalyvės pasirodė pasiruošusios sportuoti. Tik dvi iš jų reikalingesnė nuolatinė priežiūra, jos pastoviai vartoja joms išrašytus vaistus dėl pirminės arterinės hipertenzijos (A. V.; J. K.). Ne viena iš projekto dalyvių sportavo anksčiau, o tai rodo ne tik geri širdies ir kraujagyslių sistemos įverčiai (atliekant pulso atsistatymo mėginį po pritūpimų – 2 turi atsistatymo apribojimų, 8 turi patenkinamas pulso vertes, visos likusios – gerą, tinkamą atsistatymą batutų treniruotėms), bet ir mano pateikti stabilumo testai. Tai iš dalies gali iškreipti ir pokyčių vertinimą po 10-ies savaičių.

Suprantant, kad sportininkai daugiausiai tobulėja pirmomis savaitėmis, galima įtarti, kad jau dabar sportuojančios dalyvės pajus mažesnį nuotaikos ar fizinių rodiklių pagerėjimą arba dinamikoje išvis nepajus nieko. Tai taip pat labai susiję su intensyvumu, t. y. kaip sunkiai jos sportavo prieš tai ir kaip sunkiai sportuos dabar.

Būtent dėl to, įvertinęs dabartinę dalyvių būklę ir esamą sportinę veiklą, kai kurioms jų leidžiu sportuoti sunkiau, patariu individualiai pasistengti labiau treniruočių metu (tai yra, daryti mažesnes pauzes tarp pratimų, daryti daugiau pakartojimų ar poilsio dienomis savarankiškai padaryti papildomų pratimų, kuriuos išvydo treniruočių metu).

Norėdami dar tiksliau įvertinti mūsų projekto naudą, į ketvirtojo ciklo apžiūrą atsivežėme svarstykles, išmatavome dalyvių kūno masę. Kaip įprasta, norinčioms numesti svorio nusiųstos mano parengtos mokslu paremtos mitybos rekomendacijos.

Keletui dalyvių paaiškinta, kaip ir kada derėtų svertis, kodėl dažniau reikėtų matuotis kraujospūdį ir kaip išsirinkti tinkamas kompresines kojines.

Kelioms kitoms dalyvėms, besiskundžiančių šlapimo nelaikymu (R. R.; K. A.; A. G.), paaiškinta, kaip šokinėjimas ant minibatuto gali padėti, paprašyta į tai atsižvelgti treniruočių metu ir nekentėti, jei norisi nueiti į tualetą.

Trečiojo ciklo dalyvių baigiamoji apžiūra dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu pavojaus atlikta virtualiai. Kaip ir ankstesniuose cikluose, daugelis dalyvių akcentuoja geresnę nuotaiką, sporto naudą psichikos sveikatai. Tačiau, lygindamas pirminį ir baigiamąjį įvertinimus, pastebiu, kad šį sykį kur kas daugiau dalyvių nuotaika nepagerėjo ar net nežymiai pablogėjo. Tam įtakos galėjo turėti orų kaita ar asmeniniai rūpesčiai (kaip artėjanti vaikų mokslo metų pradžia). Šios keturios dalyvės, kurių nuotaika pablogėjo (G. I.; T. B.; A. B.; G. J.) bus ir toliau stebimos, kad galėčiau tinkamai įvertinti, kodėl neigiamai pasikeitė nuotaika. Penkių dalyvių nuotaika pasikeitė akivaizdžiai. Iš jų keturios, turėjusios lengvų nerimo ar depresijos simptomų, ir viena turėjusi vidutinio sunkumo nerimo simptomų, pagal klausimyną pasiekė normalius įverčius.

Pagal širdies ir kraujagyslių sistemos duomenis, palyginus dalyvių savarankiško skaičiavimo metu gautas pulso reikšmes, pastebėta, kad praėjus 10-čiai dalyvavimo projekte savaičių, 16-os dalyvių atsistatymas po fizinio krūvio ženkliai pagerėjo. Visgi sunku įvertinti, kiek dalyvių tinkamai apskaičiavo pulsą, todėl nėra iki galo aišku, koks tikrasis skaičius dalyvių ne tik pajuto pagerėjimą, bet ir iš tikrųjų įgavo geresnių ištvermės rodiklių. 

Kaip ir ankstesnių ciklų metu tarp dalyvių stebimi pozityvūs kūno pokyčiai. Tarp tų dalyvių, kurios tiksliai sekė savo svorio pokyčius, pastebėtas ryškus kūno masės mažėjimas: Ž. K. – 5 kg; A. L. – 2-3 kg; R. P. – 1,5 kg; S. P – 5 kg; E. P – 3 kg. Džiugu, kad šie rezultatai buvo pasiekti nebadaujant, nealinant savo organizmo.

Iš 24 dalyvių, jautusių ūmų, poūmį ar lėtinį nugaros, pečių, kaklo, kelių ar kitą  skausmą, 11-ai skausmai akivaizdžiai sumažėjo, 1-ai nežymiai. Nors iki pilno atsistatymo dalyvėms reiktų specifinių pratimų ir tinkamos reabilitacinės programos, tai puikus pirmasis žingsnis. Deja, keletui dalyvių skausmas nesumažėjo nė kiek, todėl joms ir toliau bus siūloma atlikti paskirtus pratimus, o vėliau ir vėl vertinsime skausmo dinamiką.

Kaip visada džiugu išgirsti, kad daug dalyvių norėtų ir toliau tęsti sportavimą ant minibatutų. Jų teigimu, jei būtų galimybė tęsti tokią sporto rūšį, – nedvejodamos sutiktų. Tai, bent jau mano nuomone, aukščiausias sportinės veiklos įvertinimas. Labai svarbu, kad sportas suteiktų ne tik fizinius pokyčius, bet ir taip reikalingą gerą nuotaiką.

III ciklo dalyvių pirminis įvertinimas

Atlikta 2020 birželio mėn. 15-16 d.

Trečiojo ciklo dalyvių apžiūra pagaliau ir vėl atlikta konsultuojant gyvai. Tai leido detaliau įvertinti būsimų projekto dalyvių pasiruošimą ir fizines savybes. Apžiūros metu buvo galima ir vėl patikrinti čiurnos stabilumą, tiksliau įvertinti atsistatymą po fizinio krūvio.

Stabilumo testo rezultatai maloniai nustebino: tarp Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybių dalyvių atitinkamai pastebėta tik 4 ir 10 prastesnių stabilumo įverčių (1,5 arba 2 balai iš trijų). Tai garantuoja mažesnę dalyvių riziką pargriūti treniruočių metu bei pačioms dalyvėms leidžia jaustis užtikrinčiau, labiau pasitikėti savo jėgomis.

Kalbant apie atsistatymą po krūvio, tik dviejų dalyvių rezultatai nebuvo puikūs. Joms suteikta papildoma informacija, kaip reiktų paskirstyti krūvį treniruotės metu, kokį pulsą treniruotės metu stengtis palaikyti. Tokio paties tipo rekomendacijos duotos ir tik dabar pradedančioms sportą dalyvėms.

Keleto dalyvių, kurios nežinojo savo kraujospūdžio verčių, taip pat paprašiau reguliariai matuotis kraujo spaudimą.

Kalbant apie dalyvių gyvenimo anamnezes, didelių skirtumų nuo praeitų ciklų nepastebėjau, išskyrus tai, kad dvi dalyvės teigė praeityje patyrusios stuburo juosmeninės dalies lūžius.

Kitų dalyvių praeities ligų sąrašas – įprastinis. Prie sunkesnių atvejų pasižymėjau atliktas kraujagyslių stentavimo operacijas, poūmę širdies anginą, onkologinės ligos dabartinę remisijos stadiją, dėl šios ligos šalintus limfmazgius. Kaip liekamuosius gimdymo reiškinius dalyvės vėl išskyrė menką šlapimo nelaikymą, susilpnėjusius ir/ar išsiskyrusius pilvo raumenis (diastazę).

Kaip ir kiekviename cikle, dalyvės daugiausiai skundžiasi kelių ir apatinės nugaros dalies skausmu. Atsižvelgiant į individualumus, bus bandoma sumažinti dabartines skausmo vertes bei sustiprinti aplink esančius raiščius, sausgysles ir raumenis. Tai įgyvendinti dar kartą padės anksčiau nufilmuoti rekomendaciniai pratimai.

Kalbant bendrai – iš viso 26 dalyvės skundžiasi tam tikru bet kurios srities kamuojančiu lėtiniu ar poūmiu somatiniu skausmu. Iš jų net 15 skundžiasi įvairių nugaros sričių skausmu, tempimu, maudimu ar stipriu diskomfortu.

Kai kurios dalyvės kaip pagrindinį savarankišką dalyvavimo projekte tikslą išskyrė svorio pokyčius. Norint joms padėti atsikratyti pirmųjų nereikalingų kilogramų, bus panaudotos mitybos gairės ir mano asmeninės mokslu paremtos rekomendacijos. Labai svarbu, kad atėjus šiltajam sezonui, dalyvės nepradėtų svorio mesti pernelyg greitai, neimtų badauti.

Pagal užpildytus depresijos ir nerimo klausimynus/skales tarp Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybių dalyvių stebimos panašios tendencijos.

Statistiškai nereikšmingai kiek prastesnė situacija Kazlų Rūdoje. Čia, sprendžiant pagal nuotaikos vertinimus, yra 4 dalyvės, patiriančios lengvus nerimo ar nerimo ir depresijos simptomus, taip pat 2 dalyvės, patiriančios vidutinio sunkumo nerimo simptomatiką.

Lyginant šį ciklą su antruoju, galima matyti, kad kitoks metų laikas ir karantino sušvelninimas galėjo turėti didelės įtakos dalyvių kasdienei nuotaikai.

Atliktas 2020 m. balandžio mėn. 6–7 d

II ciklo dalyvių pirminis sveikatos įvertinimas, visai kaip ir I ciklo baigiamoji apžiūra, dėl besitęsiančio karantino buvo atlikta per vaizdo pokalbius.

Pirmasis dalykas, kurį iškart pastebėjau – II ciklo dalyvės visai kitokios. Tarp jų gerokai daugiau aktyviai sportuojančių arba praeityje rimtai sportavusių. Nors tai labai pagirtina, kartu kyla ir tam tikrų rizikų bei papildomų uždavinių. Tokios dalyvės iš projekto norės daugiau: stengsis kur kas labiau, atliks sunkesnius pratimus, darys daugiau pakartojimų. Būtent dėl to labai svarbu monitoruoti šių dalyvių atsigavimą bei nuovargį.Nespėjant atsigauti tarp treniruočių, didės traumų rizika.Kitas dalykas – praeities traumos. Viena dalyvė išskyrė, kad sportuodama prieš 15 metų sugebėjo pažeisti deltinį raumenį. Dėl to tarp rankų stebimas 10-20 laipsnių žasto fleksijos skirtumas.

Kalbant apie operacijas, dalyvės turėjo apendektomiją (1), tonzilektomiją (1), splenektomiją ir nefrektomiją (1), tulžies pūslės (1), riešo (2), venų varikozių (1), ginekologines (2, neskaičiuojant Cezario pjūvio operacijų) operacijas. Dėl nemažo cezario pjūvio operacijų kiekio kai kurios dalyvės pastebi po gimdymo išlikusius liekamuosius reiškinius. Viena dalyvė cezario pjūvio būdu operuota net tris kartus. Tai gali būti susiję ir kartais pasireiškiančiu pilvo raumenų įsitempimu. Poros kitų dalyvių teigimu po operacijų išlikęs nežymus šlapimo nelaikymas. Jeigu minibatutų pratimai nepadėtų – į tai bus iškart atsižvelgta ir pritaikyti papildomi pratimai giliesiems pilvo raumenims.

Vertinant dabartinius nusiskundimus pastebėta, kad net 9 dalyvės šiuo metu jaučia praeinantį ar pastovų apatinės nugaros dalies skausmą. Suteiktos rekomendacijos kaip sportuoti, pasitarta su trenere dėl treniruočių programos, duoti papildomi pratimai juosmens stabilizatoriams ir sėdmenims stiprinti. Tikėtina, kad daugeliui skausmus jaučiančių dalyvių to turėtų užtekti pirminiam nugaros skausmui įveikti. 2 dalyvės jaučia nestiprų tarpumenčių srities skausmą. Tikriausiai tai susiję su peties lanko stabilizatorių įsitempimu ir silpnumu.

Pagal užpildytus depresijos ir nerimo klausimynus/skales – 11 dalyvių turi šiokių tokių nerimo ar depresijos simptomų; viena dalyvė (R. V.) atitinka vidutinio stiprumo nerimo ir depresijos simptomų turinčių pacientų grupę. Tai pilnai gali būti susiję ir su neramiu karantino laikotarpiu, kuris, kaip pastebėta, neigiamai paveikia visų dalyvių klausimyno atsakymų vertes. Pati dalyvė savo nuotaiką įvertina 6 balais (iš 10). Dėl šios ir kitos dalyvės bus tariamasi su kitais projekto organizatoriais, norint išlaikyti ir padidinti sportinę motyvaciją. Pastebėjus neigiamą nuotaikos dinamiką, dalyvėms bus suteiktos papildomos rekomendacijos ir pasiūlyta kreiptis psichologinei ar psichiatrinei pagalbai. Tikimasi, kad pasibaigus karantinui, teigiami nuotaikų pokyčiai bus akivaizdūs, o prie to stipriai prisidės ir karantino metu išlikusi sportinė veikla.

Dėl susiklosčiusios situacijos pulso skaičiavimus atliko pačios dalyvės. Tai nėra visai tikslu, tačiau vis tiek gali padėti, stebint dinamiką ir įvertinant pirminę riziką širdies ir kraujagyslių sistemai. Pagal ramybės metu gautus skaičius dvi dalyvės turi padažnėjusį pulsą (96; 97), tačiau laikantis tinkamo krūvio, tai neturėtų sukelti bėdų. Atsistatymo vertės – minibatutų projekto ribose.

II ciklo konsultacijų metu dalyvės taip pat buvo apklaustos ir dėl vaikų emocinės būklės. Kelių šeimų mergaitės itin liūdi dėl pastovaus buvimo namuose, tačiau neraminančių situacijų neišskirčiau. Kai kuriose šeimose tiek vaikai, tiek tėvai patiria nemažai streso dėl vaikams užduodamų namų darbų ir per internetą vykstančių pamokų. Visos mamos neigia, kad būtų patyčių namuose ar pamokų per internetą metu.

Kaip ir pirmąjį kartą, pasikartosiu, kad 10-imt savaičių gali būti per mažas laiko tarpas pastebėti statistiškai reikšmingus nuotaikos pokyčius, tačiau 10-ties savaičių gali užtekti, norint pamatyti pirmąjį pagerėjimą skausmo, stabilumo ir kūno kompozicijos prasme. Norint, kad rezultatai ir toliau gerėtų, svarbiausia projekto užduotis – užtikrinti dalyvių pastovų lankomumą, nepaaukojant treniruočių sunkumo, siekiant bet kokia kaina sudominti.

II ciklo dalyvių baigiamasis sveikatos įvertinimas

2020 birželis

            Antrojo ciklo dalyvių baigiamoji apžiūra, visai kaip ir antrojo ciklo pirminis sveikatos įvertinimas, buvo atlikta bendraujant vaizdo pokalbiuose.

Pirmiausia, ką iškart pastebėjau – akivaizdi nuotaikų kaita. Kadangi pirminiam įvertinimui turėjo neigiamos įtakos neseniai prasidėjęs karantinas, dabar galime pastebėti kur kas geresnius klausimų apie nuotaiką įverčius. Iš dalyvių žodžių galima spręsti, kad minibatutų programa nemenkai prisidėjo prie emocinės pergalės prieš karantiną. Iš 10 dalyvių, kurių nuotaika pagal klausimynus buvo „normali“, 5-ių įverčiai dar labiau pagerėjo. Iš 12 dalyvių, kurių nuotaika pagal klausimynus buvo lengvai arba vidutiniškai pakitusi nuo normos, 8-ių įverčiai pagerėjo, o iš jų 3-ims pasiekė normalius įverčius ir dar 3 sugebėjo perkopti iš vidutinių nerimo ar depresijos simptomų į lengvesnių simptomų grupę.

            Kalbant apie liekamuosius gimdymo reiškinius, visos 4 dalyvės, besiskundusios ar šlapimo nelaikymu, ar pilvo įsitempimu, pajuto bent minimalų pagerėjimą.

            Pagal širdies ir kraujagyslių sistemos duomenis, palyginus dalyvių savarankiško skaičiavimo metu gautas pulso reikšmes, pastebėta, kad 10-ies savaičių ciklo pabaigoje 14-os dalyvių atsistatymas po fizinio krūvio po ženkliai pagerėjo. Nors pačios dalyvės akivaizdžiai to nepastebi, toliau tęsiant sportą savarankiškai, daugelio jų pulsas galėtų pasiekti optimalias vertes.

            Kai kurios dalyvės taip pat pastebėjo ir išorinius kūno pokyčius. Išskirčiau kelias dalyves (M. P. ir S.K.), kurios atitinkamai numetė 3 ir 10 kilogramų. S.K. sugebėjo pasiekti tokių nuostabių rezultatų, pritaikiusi ne tik mūsų programą, bet ir pakoregavusi savo mitybą, pradėjusi skaičiuoti su maistu gaunamas kalorijas.

            Iš 14 dalyvių, jautusių ūmų, poūmį ar lėtinį nugaros, pečių, riešų, kelių skausmą, 11-ai skausmai akivaizdžiai sumažėjo, 2-iem sumažėjo nežymiai. Nors iki pilno atsistatymo dalyvėms reiktų specifinių pratimų ir tinkamos reabilitacinės programos, tai puikus pirmasis žingsnis, dalyvių žodžiais, pagerinęs gyvenimo kokybę ir privertęs mažiau kentėti dėl besitęsiančių įkyrių skausmų.

            Be viso to buvo smagu išgirsti, kad ne viena dalyvė nusprendė tęsti sportavimą savarankiškai. Kai kurioms treniruotės su minibatutu taip patiko, kad dėl savęs ir savo vaikų dalyvės nusprendė pačios įsigyti po minibatutą. Dėl tolimesnių patarimų sportuojant savarankiškai buvo susitarta pratęsti asmenines konsultacijas, nepaisant to, kad dalyvavimas projekto antrajame cikle jau baigėsi.

I ciklo dalyvių baigiamasis sveikatos įvertinimas

            Nors dėl atsiradusios viruso grėsmės karantino sąlygos šiek tiek sujaukė projekto planus, tai nesutrukdė dalyvėms ir toliau siekti savųjų tikslų. Noriu pasidžiaugti, kad bent trečdalis projekto dalyvių ir toliau nestokoja motyvacijos, randa laiko pasportuoti namų sąlygomis. Kai kurios pratimų semiasi pačios, kitos naudojasi pateiktais pratimų pavyzdžiais ir laukia kitos detalios video medžiagos. Minimaliai sportuojančios ar nebesportuojančios apgailestauja dėl pasibaigusių grupinių užsiėmimų, teigia, kad sportuojant vienoms labai sunku prisiversti kažką nuveikti.

            Pastebėta, kad per pirmąsias 10 savaičių abiejų savivaldybių dalyvės padirbėjo nemažai. Nebuvo nė vienos dalyvės, kurios nei vienas rezultatas nebūtų pagėrėjęs. Daugiausiai skirtumų – nuotaikos ir muskuloskeletinio skausmo srityse. Skausmas Kazlų Rūdos dalyvių tarpe reikšmingai sumažėjo 76 proc. jį jautusių dalyvių, Visagine – 33 proc. Didžiausias pagerėjimas fiksuotas toms dalyvėms, kurios skundėsi nugaros ar kaklo skausmais. Prasčiausias pagerėjimas – skausmo, fiksuojamo kelių srityje. Neretai tai susiję su anamnezėje išsakytomis operacijomis, kremzlių degeneracija, padidėjusiu kūno svoriu ar, dalyvių žodžiais, „per trumpu laiko tarpu“.  

            Atitinkamai 24 ir 10 proc. Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybių dalyvių pastebėjo po 10 savaičių aktyvaus sporto pagerėjusias figūras bei akivaizdų svorio pokytį. Išmokusios protingai laikytis dietos, kai kurios sugebėjo numesti net 7,5 (Š.Š) ir 9 (I.A.) kilogramus kūno svorio. Dalyvių teigimu, tai teigiamai prisidėjo ne tik prie sportinių rezultatų, bet ir prie nuotaikos pagerėjimo. 

            Pagal užpildytus depresijos ir nerimo klausimynus/skales nė viena moteris neturi depresijos ar rizikos ja susirgti netolimoje ateityje. Ir nors dėl karantino ilgesnis buvimas namuose paveikė nuotaiką, beveik visos dalyvės vieningai sutinka, kad projektas suteikė papildomo džiaugsmo ne tik treniruočių metu, bet ir po jų. Iki karantino Kazlų Rūdos ir Visagino dalyvių nuotaika reikšmingai pagerėjo, atitinkamai 72 ir 80 proc. dalyvių (bent 2 įverčiais nerimo skalėje nuo 0 iki 21). 

            Kadangi konsultacijos persikėlė į internetinį lygmenį, testavimo galimybės tapo apribotos. Dėl to stabilumo pagerėjimo dinamikos objektyviai įvertinti nepavyko, pirminiai ištvermės matavimai buvo palyginti su pačių dalyvių pulso matavimais. Nors tai sukelia didesnę paklaidą, pastebėta, kad 32 proc. Kazlų Rūdos ir 20 proc. Visagino dalyvių pagerėjo fizinis atsistatymas krūvio metu, sumažėjo ramybės metu fiksuojama pulso vertė. 4 dalyvių (A. B., R. A., A. G., N. T.) atsistatymo galimybės išliko vidutinio atsistatymo laiko ribose.  

            Kaip ir buvo kalbėta anksčiau, 10 savaičių programa nėra stebuklingas būdas pasveikti nuo visų skausmų ir įgauti idealią figūrą. Tačiau tai buvo puiki pradžia didesnių rezultatų link. Pagerėjo dalyvių nuotaika ir išvaizda, sumažėjo skausmų, o svarbiausia – kai kurios jų pamilo fizinį aktyvumą ir sportą. Tęsiant treniruotes namie ir laikantis duotų rekomendacijų, galima tikėtis ir tolimesnių savijautos, ištvermės ir išvaizdos pokyčių.

I ciklo dalyvių pirminis sveikatos vertinimas

Projekto dalyvių fizinės būklės vertinimas atliktas treniruočių vietose Kazlų Rūdoje ir Visagine.

Dalyvėms atlikti šie testai:

1) Dinaminio stabilumo ir pusiausvyros testas į keturias puses (čiurnos stabilumui įvertinti);

2) Modifikuotas „Žvaigždės“ nuokrypio pusiausvyros testas;

3) HAD (Hospital Anxiety and Depression Scale) instrumentuotė: depresijos ir nerimo sutrikimų vertinimo instrumentas;

4) Kardiovaskulinės ištvermės ir atsigavimo po fizinio krūvio testas.

APŽIŪRŲ REZULTATAI  

Didžioji dalis projekto dalyvių gali sportuoti be jokių apribojimų – jeigu atsižvelgs į ir teisingai įvertins treniruočių su minibatutais sunkumą.

1 moteris sunkiai atsistato po fizinio krūvio, todėl su ja buvo aptartos sporto rekomendacijos – kaip reiktų elgtis treniruočių metu bei kaip pagerinti kardiovaskulinę ištvermę iki tokio lygio, kad galėtų efektyviai treniruotis.

Esminė rekomendacija tiek tai dalyvei, tiek kitoms, patekusioms į vidutinio atsistatymo laiko ribas (ypač A. B. ir A. G., N. T.) – spėrus ėjimas kelis kartus per savaitę progresyviai didinant žingsnių skaičių ar ėjimo laiką. Taip pat yra ir keletas dalyvių, jau iš anksčiau užsiimančių sportine veikla ar mankštomis (L. C., Z. V., J. J.). Jos buvo papildomai apklaustos dėl sportinių traumų, lankomų mankštų sunkumo, lėtinių skausmų, susijusių su raumenų disbalansu, praeities pasiekimų sportuojant.

Praktiškai nėra tokių projekto dalyvių, kurioms šokinėti ant batutų trukdytų jų stabilumas. 5-ių moterų blogas čiurnų stabilumas (raudona zona: A. B., V. J., I. A., I. R., A. G.), bet ne iki tokios ribos, kad tai sukeltų didelę riziką, šokinėjant abiem kojomis, nugriūti. 14-ios dalyvių čiurnų stabilumas – geltonosios zonos ribose. 

Pagrindiniai nusiskundimai, susiję su muskuloskeletine sistema, išskirti į tris dažniausias kategorijas: kaklo ir pečių; nugaros; kelių skausmai. Skausmai pagal sunkumą, vertinant dešimtbalėje sistemoje, varijuoja nuo 2 iki 7 balų. Viena moteris išskyrė ūmų skausmą dėl neseniai patirtos traumos (T. K. – 2 balai dilbio skausmas), tačiau ji netrukdo sportuoti. 3-ims moterims tempia/skauda kaklą. 8-ioms moterims tempia/skauda nugarą (didžiajai daliai jų trapecijos, romboidinių raumenų projekcijoje). 5-ioms moterims skauda kelius.

Nors didžioji dalis projekto dalyvių neatsisakytų numesti vieną kitą riebalų kilogramą, 9 iš jų tai išsakė kaip pagrindinį treniruočių tikslą. Ne viena dalyvė pasidalino, kad svorį numesti gali ir tai pavyko praeityje, tačiau labai sunku jį vėliau išlaikyti nepakitusį. Tai susiję ir su tuo, kad 4 moterys serga tiroiditu. Dėl aukšto kūno masės indekso sportuojant didėja traumų, lėtinių uždegiminių ligų; klubų, kelių, čiurnų skausmų bei širdies ligų rizika. Dėl šio tikslo buvo susitarta parengti ir atsiųsti mitybos rekomendacijas/gaires, kurios padės tinkamai mesti svorį. Pageidautina, kad projekto dalyvės nemestų svorio greičiau nei 1% kūno svorio per savaitę.    

Pagal užpildytus depresijos ir nerimo klausimynus/skales, nė viena moteris neturi depresijos ar rizikos ja susirgti netolimoje ateityje. Visgi 9 moterys pagal klausimyne esančius klausimus apie nerimą patenka į geltonąją zoną, t. y. yra šiokia tokia rizika nerimo sutrikimams vystytis. Manoma, kad tai stipriai susiję su tinkamo poilsio ir fizinio aktyvumo stoka, tačiau sunku pasakyti, kaip keisis dalyvių nuotaika projekto eigoje.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

10-imt savaičių gali būti per mažas laiko tarpas pastebėti statistiškai reikšmingus nuotaikos pokyčius, tačiau 10-ties savaičių gali užtekti, norint pamatyti pirmąjį pagerėjimą skausmo, stabilumo ir kūno kompozicijos požiūriu.

Muskoskeletinės sistemos skausmams mažinti dalyvėms parodyta keletas reabilitacinių pratimų, norint sumažinti kelių skausmą, ir susitarta parengti ir atsiųsti išsamius rekomendacinio pobūdžio vaizdo įrašus, apibendrinančius kaip ir kokius pratimus atlikti reabilitaciniais tikslais kiekvienu konkrečiu skausmo atveju. Filmukai pradėti nuo filmuko apie kelių priekinį skausmą (patelofemoralinį), kuriuo buvo pasidalinta su projekto dalyvėmis. Žr. https://www.youtube.com/watch?v=_vm85W2qEwc&feature=youtu.be&fbclid=IwAR2-5LJ5L-OT_vYTQ3wXbZqs9orQ1UY2jBLcwcQTHwM2A61G1cJtDeS6Sd0

Norint, kad rezultatai ir toliau gerėtų, svarbiausia projekto užduotis – užtikrinti dalyvių pastovų lankomumą, nepaaukojant treniruočių sunkumo, tačiau siekiant bet kokia kaina sudominti ir išlaikyti fizinio aktyvumo veiklose.